„XX amžiaus slaptųjų archyvų” I dalyje yra septyni filmai:

I dalyje Šimtas paskutinių valandų (I diskas). Pirmą kartą televizijoje atkuriami lemtingi 1940 m. birželio įvykiai Kaune, Lietuvos pasienyje ir Maskvoje likus 100 valandų iki sovietų ultimatumo ir okupacijos. Pasitelkus aktorius, šaulius ir karius, autentiškose vietose atkuriami paskutiniai nepriklausomos vyriausybės posėdžiai, dramatiškos diplomatų derybos ir brutalios raudonarmiečių diversijos. Atskleidžiamas politinis, psichologinis ir karinis spaudimas, svarstomi įtartini kai kurių Lietuvos valdininkų saitai su sovietų struktūromis, galima politikų motyvacija nesąlygiškai priimant SSRS ultimatumą. Pirmą kartą rodomi dokumentai iš slaptų Rusijos archyvų fondų, kurie atskleidžia, kada tiksliai Sovietų Sąjungos vadovybė įsakė užimti Lietuvą ir kaip ruošėsi didžiuliam kraujo praliejimui.
Trukmė 57:56 min.

Pučai ir teroras Lietuvoje. I dalis (II diskas). Istorikai tyrinėja mažai žinomą reiškinį – politinį terorizmą tarpukario Lietuvoje. Kaip A. Smetonos režimas atlaikė virtinę pučų ir teroro aktų? Kaip Lietuvos saugumas sugebėjo apginti nepriklausomą valstybę, koks buvo jo vaidmuo? Į kokius žaidimus, galbūt patys nežinodami, įsivėlė kai kurie antivalstybininkai, kas jais manipuliavo? Remiantis Lietuvos archyvų dokumentais tiriama prieštaringa „plečkaitininkų” ir kitų antivalstybininkų veikla, nagrinėjamos Lietuvos ir Lenkijos slaptųjų tarnybų akiratyje atsidūrusių politinių teroristų dvigubo žaidimo versijos. Deja, kai kuriuos veikėjus istorikai vadina žmonėmis be veido, jų veikla vis dar lieka šešėlyje. Daugiau duomenų reikia ieškoti Lenkijoje
Trukmė 44:17 min.

„Laivyno paradas” (Flottenparade) (II diskas). Klaipėdos krašto istorija tarpukario metais aiški ir skaidri atrodo nebent mokykliniuose vadovėliuose. Reta kino kronika ir vaidybinėmis scenomis atskleidžiamas sudėtingas vyksmas: vadinamasis sukilimas 1923 m. ir autonomijos statuso suteikimas, paskui Vokietijos pradėtas įnirtingas krašto vokietinimas, sensacija tapęs nacių teismas Kaune 1935 m., Vokietijos ultimatumas ir krašto praradimas 1939 m. Pirmą kartą rodomas visiškai slaptai 1938 m. nacių parengtas Klaipėdos užėmimo planas, kodiniu pavadinimu „Laivyno paradas” (vok. Flottenparade). Dokumentą JAV archyvuose atsitiktinai radęs istorikas jį tyrinėjo ištisą mėnesį, kol iššifravo Reicho valdininkų naudotą pusiau karišką žargoną, vadinamąjį Nazzi Deutch, ir karinės žvalgybos kodus.
Trukmė 47:33 min.

„Lietūkio” garažas. I dalis (III diskas). 1941 m. birželio 27 d. Kaune, buvusiame „Lietūkio” garažo kieme, žiauriai nužudyta apie 50 žydų. Praėjus 65 metams, masinių žudynių organizatoriai, budeliai ir aukos tebėra nežinomi, vadinamoji „Lietūkio” garažo byla nebaigta. Ypač brutalus nusikaltimas plačiai žinomas užsienyje ir vadinamas Lietuvos holokausto simboliu. „Lietūkio” garažo ir lietuvių žydšaudžių sąvokos dažniausiai minimos greta. Bet „XX amžiaus slaptųjų archyvų” istorikai imasi nepriklausomai tirti tą birželio pusdienį: studijuoja archyvus Lietuvoje ir Vokietijoje, analizuoja žudynių nuotraukas ir aiškinasi, kas, kaip ir kodėl kankino žydus miesto centre praeivių akivaizdoje. Atkuriant įvykius, sąvokos išsirikiuoja kitaip: „Lietūkio” garažas, esesininkai, gestapo ir KGB agentai.
Trukmė 47:35 min.

„Lietūkio” garažas. II dalis (III diskas). „XX amžiaus slaptųjų archyvų” istorikai toliau tiria garsųjį pogromą 1941 m. birželio 27 d. Kaune, buvusiame „Lietūkio” garaže. Lietuvos generalinė prokuratūra šių masinių žudynių bylos negali nei nutraukti, nei baigti: trūksta duomenų, o senatis genocido nusikaltimams netaikoma. Todėl II tyrimo dalis - apie tai, kas svarbiausia: kas ir už ką nužudyti; kas stebėjo ar fiksavo nusikaltimą ir kodėl apie jį liudijo skirtingai; kas inicijavo žudynes, o kas žudė ir kodėl išvengė bausmės. Atsakymų beieškant – kelionė nuo Liudvigsburgo archyvo Vokietijoje iki buvusių KGB rūsių Vilniuje ir nauja, nepriklausoma, brutalaus nusikaltimo versija.
Trukmė 55:10 min.

Dingę Berlyne (IV diskas). Antrojo pasaulinio karo metais, nujausdami vėl artėjant sovietų okupaciją, tūkstančiai žmonių bėgo iš Lietuvos, bijodami raudonojo teroro. Kelyje į Vakarus KGB jiems spendė spąstus. Vokietijoje sovietų agentai klasta skverbėsi tarp pabėgėlių, aktyvesnius sekė ir naikino. Ne vienas lietuvis dingo vidury baltos dienos – kai kurios žmonių grobimo aplinkybės neaiškios iki šiol. Atkuriamosiomis scenomis ir Vokietijoje filmuota medžiaga atskleidžiama KGB ypatingosios operatyvinės grupės Berlyne veikla 1945—1947 m.: Lietuvos ir Vokietijos piliečių persekiojimas, grobimų organizavimas, dramatiški persekiotojų bei jų aukų likimai ir netikėtas... britų žvalgybos vaidmuo.  Trukmė 49:56 min.

Žvalgybų žaidimai: užmirštas desantas (IV diskas). Dramatišką britų ir amerikiečių slaptųjų tarnybų veiklą pokario Lietuvoje bei kitose sovietų okupuotose Baltijos šalyse nuo pat pradžių žlugdė sovietų saugumas. 1949—1955 m. amerikiečių ir britų slaptosios žvalgybos oro ar jūros keliais į Sovietų Sąjungą permetė aštuonis lietuvių žvalgų desantus – visi įkliuvo sovietams. KGB užgrobė daugybę modernių ryšio bei operatyvinių techninių priemonių, ginklų, brangenybių ir grynųjų pinigų, milijonus rublių. Tačiau didžiausia KGB atitekusi vertybė – patys žvalgai. Nė vienas Vakarų žvalgybų mokytas ir į Sovietų Sąjungą permestas lietuvis iš misijos negrįžo: vienus suėmė, kalino, užverbavo KGB, kiti buvo sušaudyti arba nusižudė.
Trukmė 49:54 min.

©® VšĮ „Socialiniai ir kultūros projektai” 2006 m.

Atgal